Poézi kréyol

Partage entre internautes
Répondre
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

Grif an tè
POU NOU SANBLÉ ÈK APIYÉ ANLÈ PWA KO NOU
Liméwo 10
21 /12 / 77 pou 28 /12 /77

"BA-OU" (POWÉZI)

Limbé-an-mwin ki sizé la-a
Ou pa ka tann wach-li
Anba griyin-dan zétwèl blinm livènaj

Ha ! Ga la lavi'm an dé la la
Épi lanmou-mwin ki ja pasé ladjè MÈKSIK
Lanmin-mwin (joye latranblad yo té ni-a) asou
Fidji pèdi ou pou sa vòlè vitman-présé an ti kalsin
Dlo-pléré

Mi li, limbé-an-mwin, lanmizi lajounin-mwin
Man konnèt maché-chiré, man las ja drivajé an
Chandriyonn dèyè siyak dé pyé-ou
Chonjé ou déchèpiyé zèb pawòl-an-mwin
Magré, bon bagay ! Magré a pa té zèb malnonmé !

Ha-ya-ya-ye ! Ou di ou palé lanmou BITAKO
An pawòl dous ladjé nan gwo kréyòl
Ou simyé moun k-ap fè flann nan bèl loto
Moun kravaté-linnté, moun a fwansé wo-té-ba

PÉYI-MWIN ! Fanm-mwin ! Péyi-fanm-mwin o !
Kilès jou mwin a viré dòmi nan bra ou ?
Kilès tan ésa ?

RAPHAEL

Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè N°10
21 12 77 au 28 12 77

FOS PONYÈT-NOU

Sa zòt fè épi laswè-nou,
Lèspwa-nou, épi lanmou-nou ?
Zòt sèvi-ï pou simin dézagréman
Pou tchwé libèté épi fizi.
Yo pa ka fini démoli, masakré.
Nonm ka goumin kont nonm
Pou fini épi ras nonm
Annou viré lévé la tè épi fòs ponyèt-nou.

"&"

Profitè ka vòlè
Ki travay-nou, ki laswè-nou.
An nonm sé an maye chinn,
Sé machin ka minnin-ï
Lajan ka koumandé-ï
Nou oblijé travay kon bèt.
Sa nou fè épi fòs ponyèt-nou
Nou pa fouti rikonnèt-li.

"&"

Si la tè-la, sé laswènou,
Sé fos ponyèt-nou ka fè tout
Sé nou ka fè si tonnè roulé
Si bwa ka chanté, si fè ka kléré .
Rété an lo chimin pou fè
Min dimin, fwè mwin,
Kanmarad, travayè,
Nou ké fè dimin sé an lòt jou épi fòs ponyèt-nou.
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ ÈK APIYÉ ANL޼ϔ PWA KO NOU
LIMÉWO 19


LABABLÉ

S'ou wè ou sé lé pyété
adan joupa vyé rèv-mwin
Pa konyin !

Ou a jwinn an labablé ki lonjé la
Ka dérédi asou londjè chinn-li
Souplé, pa konyin !

MARIYÀN LAPO-FIG si-tèlman rayi
yo dékouché chivé'y !
Ou pou wè tou an pèp lonbwaj fisèl
foubin pèd fouk tchilòt-li
(« gran nonm pa-a wont » i ka tèsté)
Ka konsidiré bwè, fè rigoladri,
banbochè, kouri vidé
Aa, pa konyin minm !
minm - minm - minm !

Ou a fè-n lévé nan sonmèy blip !
Ou a fè laswè fifiné nan rèl do-nou
Pou ki bitin ? ANYIN.

Frè, pa di man anni pou lo-mwin
min, adan joupa vyé rèv-mwin
an bòdaj lavi-mwin oti yan labablé ka vansé
épi pawòl frédi'y
Man kité an lè ba mès nèg
mové nasyon-mwin
Kon sa, frè
Kon sa s'ou wè tchèk jou
man lévé asiz anlè ranyon
kabann rèv-mwin – an sipozisyon an ti
flang limyè fè tan sosé andidan-a –
Mwin ké sa mété fidji
pwosé-vèrbal-mwin ba YO

Mwin ké sa pongné zam-la
Mwin ké sa vèglé yo èvè laraj zyé-an-mwin
(Pa ké ni machandé jou-sa-la)
Mwin ké sa dépayé YO
YO !

RAPHAEL.


Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ ÈK APIYÉ ANLÈ PWA KO NOU
LIMÉWO 21

Joby Bernabé

Chimin mouin sé chimin graboua
sé chimin môn
sé chimin razié...
Mé chimin mouin sé chimin lèspoua.
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ
Liméwo 22
1978

Pèsé tan

Bankoulélé ?
Nèg bousoukou
Nèg flègèdè
Nèg poch plin tou
Chomaj ?
Nèg an délala
Lévé, lévé,
Lévé wè libèté karé an bèl
Loto èk lavalyè

Nèg mawon ;
Nonm sin...

Makandal
Sin nonm
Pli gwan pwézonné di tout tan
Sin wou é mwin minm.
Sin Michel
Annou wè an tout bitasyon
Mété lòd

An tout pyès kan' tchèk pa ozanti
Mafwamé épi koupé'y.
Koré èk nabé ko ou pou vwèyé alé
An lannuit les plwatasyon-an
Ti brin flèch pou débaré jou ;
Pitÿié tout kò dÿiab-la.

An mitan an pyès kan'
Tchèk pa ozanti ; obin lanmérik
An flèch kan' ka gadé syèl
Paré pèsé tan-an pak an pak
Wè sa i pé pòté asou an lòt jou
Dépi jou man ka wè solèy, lapli, sirin,
Dépi jou man ka wè jou
Dépi jou man za las wè jou
Poutÿi, léternel
Fo mwin rilévé
Dépi nanni-nannan
Mwin ka wè nèg
Ka alé-vini an tout siyak bitasyon
Do yo toujou minm mannyè-a
Ron épi ka kléré pasé lalin' plin'
dépi nanni-nannan
Dépi tan
milat èk koumandè
ka alé vini an bitasion
Do yo toujou minim mannyè-a
Byin rèd anlè do milé yo
Dépi nanni-nannan
Lavwa ja monté
Nèg za lévé
Bitasyon za brilé
Difé limin
Bétché pété pak, pwan savan’…
Libèté…
Nèg mawon
Rivé jòdi
Pa’y kan’ ka volé lajounin anlè tout bòdaj
Kondi sé papiyon lannuit
Mé poutÿi sé nèg ki nan siyak
[ ?]étché mèt bitasyon.
Dépi nanni-nanni ; bondyé
Nèg madanm-li, yich-li
Ka fè mwin lévé san janmin pozé
Mé poutÿi fo mwin viré we mannyè
Ou jéré laté
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ ÈK APIYÉ ANLÈ PWA KO NOU
LIMÉWO 21


AN MWA POU TOUT AN LANNÉ

DIFÉ

I la ka tizonnin
Anba fèy,
Anba bwa,
Anba pay tou,
I la ka véyé.
Difé !
Épi lè'y parèt
Difé, difé...
Difé !
Pou'w wouvè syé'w
Difé !
Pou klèré'w
Difé !
Pou'w gadé pi lwin
Difé !
Chaltouné, flanbo, lindò, sèbi
Difé, difé..
Difé !
Pou'w limin lé kat bout
Difé,
Pou tanbou sonnin
Pou ti-bwa pété
Pou brazé nanm péyi'w
Difé !

FWÈD

Wè, mézanmi, DIFÉ sé an chimin pou
yonn-dé manmay : twa fanm épi sis
nonm ka séyé wouvè an lòt chimin
andidan mizik-la. Nou ké ni tan kozé
pli ta. Gwoup DIFÉ-a parèt pou primyé
fwa pannan mwa-d-mé-a. Zôt dwèt tann
palé di'w obin zôt dwèt wè lafimin'y.
Épi ansanm épi tou sa, ni an lo koté éti
lafèt woulé kon BÒ-KANNAL, " FANM
ANTIYEZ SÉ FANM KI VAYAN ", an
bèl jounin lafèt manman-yich. Dòt koté
ankò, LARIVYE-PILOT, KAZ-PILOT,
MON PISHVIN : Éwi, mak zékobèl kou-
mansé disparèt anlè lapo-nou min nou
rété mak an zò toujou padavwè mwa-d-
mé, manmay, sé pa toutan lanné.
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ EK APIYÉ ANLÈ PWA KO NOU
Liméwo 21


AN MWA POU TOUT AN LANNÉ



Mwa-d-mé
Mwa pyé-chacha
Ka wouvè flè-yo
Pou fè an bèl lanmou
Zpi chalè solèy.
Mwa pyé-prin
Ka fè bèl wòb
Dé koulè-yo
Pou risivwè zwézo
Anlè bwanch-yo.
Mwa mango
Épi zabriko
Koumansé mi
Mwa solèy
Koumansé fè libètin
Épi an manman soutirèz
Lalinn lin
Pou'w pa pété pyé'w
Ni lannuit ni gran jou.
Mwa-d-mé
Mwa jòn
Mwa vèt
Mwa wouj ;
Mwa lawouzé
Koumansé wouvè
Lèspri libèté
Ki sé fè gran nonm
Épi kòd lanmaraj
Pou i ay pwan an bin démaraj.
Mwa-d-mé
Mwa pou jou pa garé'w
Kòn lanbi za ka wouklé
Anba van lanmaré ;
Lapo kabrit bandé
Ka mandé tanbouyé ;
Mwa-d-mé
An mwa pou tout an lanné

FWÈD
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ ÈK APIYÉ ANLÈ PWA KO NOU
LIMÉWO 23
1978

Chanté sirin chimérik la

A labrin di swè
laswè manyòk-la, simin'y o, Mabélo !

Vansé lanmin-nou pou vansé adan simay gran
van

A labrin di swè, s'ou wè nou brinnin mal
Manmay, tansyon mové siyak malkadi

Sann vèt laswè-nou
Simin'y o ! Simin'y !

A labrin di swè

Si tan-tèlman sinsè, sa ki lotè ?
Dé pyé-mwin nòz pwan chimin kasav-la
nòz dérédi kous-kouri zékla-ri-an-nou
Amélia ! Amélia totoblo !

jijé-wè lè tini mouchach lablanni dépi nanni-
nannan !
Simayé'y, Mabélo ! Simayé'y pou lapéti zanset-
nou !
A labrin di swè
lavi-m ki ka tounin-fòl lavi-m an vèvè
Afòs palé man palé man lépa
Konmkwé ayin pa bèl.

RAFAYEL
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ ϔK APIYÉ ANLϔ PWA KÒ NOU
N°42 30/ 12 / 79

MANMAN MWIN DI MWIN

Manman mwin pa lé mwin palé kréyol
pas sé bagay vyé nèg.

Manman mwin di mwin fôk mwin ni bon mannyè
pas mwin za nwè épi tèt mwin za sèk.

Manman mwin di mwin nèg sé pli mové ras asou latè
pas pa jinmin ni lantant ant nèg.

Manman mwin di mwin fôk mété mwin ajounou èk mèsyé bondyé
pas mwin ni in ki pofésè blan.

Manman mwin di mwin fôk pas mwin jinmin ni kanmarad nwè
pas sé kongo-tala vlé yin ki Révolisyon.

Manman mwin di mwin apwann byin lékôl, pwan bak
pas mwin kay alé an FWANS fè gran létid.

Manman mwin di mwin, yich mwin, mwin inmin'w épi
mwin lé ou fè an moun dan lavi'w.

R. RAPHAELLE
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

Gilbert de Chambertrand, Mi io ! Les voici ! Here they are ! Aqui estan? !
Nouvelle édition présentée par Bettino Lara et Roger Fortuné et suivie de
notices sur les parlers créoles, Basse-Terre, Impr. officielle de la Guadeloupe,
1963, 95 p.,

EN TEMPS LONGTEMPS
par GILBERT DE CHAMBERTRAND

Ti gaçon couté parole an moin.
Lè ou ka tenne palé bitin loin,
Ou ka ri ; et zaffè à temps longtemps
Ou ka pouan ça en foutan.
Selment, moin, moin connaîte temps jôdi,
Et vou, ou pa connaite temps passé;
Alosse ou pé couté ça moin ka di.
Ti gaçon, sizé pou moin raconté ou. Sizé.

Longtemps, on lite vié rhonme
Cété toua fouan.
On chimise à nhomm
Dé fouan cinquante,
Et i té ka descenne dèyè con douvant
Jisse en jounou, èvè on gran fente
Chaqe côté. Assetè, commin on chimise ?
An pile l'agen. Selment ou ka trapé crise
Evè chimise la ça.
Ça ni rien ki en haut, ça pa ni en bas.
Dèyè, ça ka ba ou enlè bonda
con casaque à jene zenfan.
Quand à douvant
Cé pé assi ça. Cé chèché fèï
Pou couvè i.

Ti gaçon ! Temps jôdi pa vau temps longtemps
Ou té ka tini toua mango pou on sou,
Et l'anmou cété l'anmou !
A pouésent, pitite ka batte manman
Et pa même tini bel fanme encô...
Ah ! Si ou té connaite gran Léonô,
Si ou té connaite Thérèse à Fanfan,
Si ou té connaite Ti-Maïotte !
Ti-Maïotte, cété plisse ki on bijou !
Lè ou té vouè i, ou pa té pé gadé on l'aute.
Tout nhonme té ka vini fou...
Figui a i té tini dé ti fossette,
Zié à i té coulè à noisette,

I té tini bel chivé.
Mandé Bon Dié padon, conme drivé i té ka drivé :
I brilé bambou, i roti roseau.
I té plein bel zaffè, plein zanneau,
Plein bouacelet, plein dentelle,
Plein robe. I té ka pôté jaktelle,
I té ka senti lotion héliotrope.
Ah ! ti gaçon ! Fi la ça moin té aimé i trope !
Tout lé dé, nou té kallé baigné en bas Fô,
En l’anmè. Pa ni bitin con ça encô !
Çé là moin té ka vouè comment i té belle.
Assi toute peau a i, chaque goutte d'leau
Té ka fai on l'étincelle,
Et cô a i pa té tini on sel défau,
Ah ! Temps jôdi pa vau temps longtemps...

Si ou vouè Maïotte con i ié à pouésent !
En temps dragé, io té ka mette i en divise ;
Jôdi jou, i ka venne ciège douvant l'église ;
I fini chanté bèlè.
Li ki té si telment bel fanme,
I ka tomblocoto èvè on gro janme,
Dent a i tombé, i tini on zié bôclè,
Figui a i plissé con en ba boua à carette ;
Ou té ké di i changé tête.
Avant i té ka vive rien ki pou l'anmou,
A pouésent i laide con anmoué douvant jou
Et i tini on sel passion,
Cé mainné ti moune l'insission...
On fanme moin té si aimé, gadé con i rédui !
Temps longtemps té vau mié ki temps jôdi ;

La vie, cé on bel babe...
Ti gaçon, pa oublié parole an moin :
Si ou vouè on zo en grand chimin,
Pas couè i pa janmai passé assi tabe !

G. de Ch.

Hors concours aux Jeux Floraux de la Guadeloupe
An XI (1960)
Répondre