Poézi kréyol

Partage entre internautes
Répondre
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

DJOK
HEBDOMADAIRE
Le journal de la communauté antillaise
N°42 Vendredi 21 octobre 1977

TOUT PRIYE GANGNÉ AMEN

Sa ka fè lontan nou ka pléré
sa ka fè lontan nou ka kriyé
sa ka fè lontan kè nou ka hélé
kè nou ka hélé libèté

Kon ti-moun pa fèt san nonm é fanm
sé kon sa nou ka méné lit-la ansanm
Nou ka goumé dépi nanni-nannan
mé nou savé nou ké gangnan
minm an litan san haine
paske tout priyé gangné amen...

Jean BIBRAC
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

DJOK
HEBDOMADAIRE
Le journal de la communauté antillaise
N°43 Vendredi 28 octobre 1977

A l'heure où nou mettons ous presse nous ne connaissions
pas encore le nouveau verdict des juges à propos de l'affaire
Mirval. Patrick Mirval est mort, en 1974 à la prison de
Fleury-Mérogis. D'expertises fantaisistes posthumes en ex-
pertises farfelues, la vérité a été camouflée afin d'épargner
les coupables. Les procès se suivent, sans cesse reportés. Ils
veulent faire valoir le non-lieu. La mère, courageuse et réa-
liste, sait qu'elle devra encore marcher. Patrick Mirval mort,
leur pèse plus que jamais. Et le jour de la grande colère popu
laire ils paieront pour tous leurs crimes. Aujourd'hui c'est à
travers un poème en créole qu'un membre de DJOk retrace
cette sombre affaire.

BA PATRICK

P ass kè ou té nèg
A assou dé pié ou
T onnan di sô
Rivé an jou
I lè, yo di, pou étinn-ou
C ô a-ou pran kou
K on kou té fèt

Pass kè-ou té fiè
ou té wou minm
Doubout douèt
San chalviré
An ba palaviré yo ba-ou
An bann misié, bann profitè
Etinn lavi-ou pada ou té maré

Mé lè vini pou fè gran jou
I tro bonnè yo katchilé
R imèt pli ta : yo ka divié
V érité pran jou, man té pran pè
A n malérèz za las maché
L évé bonnè, pa sa dômi.

Padan lavi-ou
ou ouè mizè
rasis' patron
minm bakannal.
Pou yo té tchoué-ou
Yo di-ou té fou
Yo invanté tout kalité
vérité wè jou, mantè pran pè
chak fwa vini pou voua-ou-palé
dépi la-ou yé anba latè
yo ka madné ba yo tan mô
Mé nou za sav pa ni moli
Si pou Marny yo pa rivé
Sé pass an pèp wè linjistiss

Frè épi sè :
Pa ni tan mô
Pass kè padan tout' tan tala
Sé tout an pèp ki ka souè vèt
an malérèz adan an kaye
ka pran kouraj maré tèt-li
Rouvé dé zié-ye bat lestonmak
Pou gran dimin nou sé nou minm
Paré pou mô pou
nou viv lib

Si jôdi jou vwa mwin lévé
Apré twazan, bann kriminel !
Sé pou nou tout', nou tout ansanm
Sé pou nou tout wè nou pé kriyé
TCHIMBÉ YO ! RACHÉ YO ! BRILÉ YO!
Kilès parmi ? Sa fèt Fleury
Kilès parmi ? Yo tout sé minm !
Vérité pran jou, mantè pran pè
vérité pran jou : yo kaye péyé
A lè ou mô : yo kaye bavé.

IGO

Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

DJOK
Le journal de la communauté antillaise
Hebdomadaire
N°44 Vendredi 4 Novembre 1977


MOVÉ ZÈB

Zot
Ki paré pou tchoué,
ki pa sa wè an nèg an zié
Zot ki rasis an lanm
é ki ni lè konprann
tan-la za rivé
pou zot an-ni viré ba moun
kravach, fizi, kout-pié

Ba-nou tan sanblé
zot ké wè laminm
an ki razié pou zot aye séré !

Ba-nou tan sanblé
nou ke montré-zot sa nou yé
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

DJOK
HEBDOMADAIRE
Le journal de la communauté antillaise
N°45 Vendredi 11 novembre 1977

POU FÈ YO TAN-N

(pou pwemié anivèsè DJOK)

An voua lévé
Mitan lan nuit'
Kon kout' zéklé
Douvan ton-nè

Rouvè chimin
Mété limiè
Pou palé douèt
Pou palé fô

Manti-Mantè
Ka baye la voua
Nan-ni nan-nan
Nan-nan nan-ni

Kout' lang' pati
Nou pa moli
Nou pran balan
Pou baye douvan

Moua novanm'
Nèg maron-nin !
Moua novanm'
Nou-minm' palé !

Krévé zié moin
Sa pa ayin
Pou sa nou ouè
Pou sa nou viv'
Nou ké fouté bankoulélé

IGO

Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

DJOK
Hebdomadaire
Le journal de la communauté antillaise
N°53 Vendredi 17 mars 1978

GWO MALIN

Ah ! gwo malin, zot sa fè zafè !
gwo malin, zot za ba mwin fè
zot toujou ba mwin bèl pwomès
kon la konfès avan lanmès

Ah ! gwo malin, zot sa fè zafè !
An péyi mwin, zot di mwin mwin fwansé
mwin voyajé, mwin vini imigré ;
alô, pou on pati fwansé fonsé pa fwansé,
pou dot sé koulè ka konté

Ah ! gwo malin, zot sa fè zafè
avan tout bagaye élèksion,
pou zot, tout rèv mwin ké vérité
voté ! ou sé fwansé !

Ah ! gwo malin, zot sa fè zafè,
lè tout bagaye fini, ayin pa ayin !
pou an pati, sé pa yo ki di...
sé pa yo pou fè
Sé pa sa yo té di.

Ah ! gwo malin, zot sa fè zafè !
Zot lé minm pwan mwin pou kouyon
bon pou sèlman élèksion
Ah ! gwo malin, zot sa fè zafè.

RICO
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

FOUYOTA KRÉYOL N°5 Février 1985

POEM

MARE KRAB-LA !

Mon chè fè tout wach a-ou,
Gengné lè pou wouvè douèt a-ou,
Fè kôd sèk a bannanne glisé !
Fè kon jé yoyo, lè ou ka fè gro paké !
Sé konsa tout kabryolè,
Asi an ba, kon an grand tè !
Piti kon yo yè
Ka fè palé di yo.

Evè, ki sé krab ka kouri,
Mème si sé krab zonbi !
Yo pa jin tin tan
Pèd tan !

Sé kyène doubout a-ou
Kinbé sa fô !
Rédi kôd la !
Maré krab-Ia !

Avan mème douvanjou fè jou,
Avan ou vouè lè kôk chanté,
Printé zôtèy, ladjé bringé
Ou fanne kanne, ou pran chimin monté
Fè klindindenne fin tout toublak an boua.

Babèt à toulou ja o zaboua !
Chaltouné mème ka fè tay
Kon lévantay !
Kon chalè a difé
Lè chan kanne ka brilé !

Sé kon boutèy krazè an zyé a bèt la.
A lè kilé, ou fè tan rivé an bik la,
Fo pa ou janmé pôté ou baba !

Ou byen gaya, ou pa fyé, sé ou mêm ki la !
Ou tanne ranme, ou jouène bôkô, maré krab la !
Ou pa mandé bout chôt, pou soté janme a Ii ?
Ou pa mandé jilé nonpli,
Si fo kanpo, pou woté bout a manch a Ii ?
Ou fouyé, ou haché, ou chifonné labou !
Vant a lézôt ké ri si ou rivé a bout
Mé lè-ou vouè gro pè môdan.
Vou ki, ja las fè sa ou té pé !

Ka ou ka pèd fôs pou fèy chapé ?
Chalviré sa konpè kon lanpe an tan lontan
Kinbé vayan, rédi kôd la,
Maré krab la !

Mme Viranin Eloj



Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
POU NOU SANBLÉ ÈK APIYÉ ANLÈ PWA KO NOU
N°0 vandrédi 26 out 1977

HÉ KRIK ! HÉ KRAK !
PITI KOUTÉ GRAN...

*
**
*

Ou mandé mwin doudou
Sa poézi lé di :
On bann ti fraz
Pou chaviré malè

*
**
*

KRIK ! HÉ KRAK !

Sé té Transata
Ki alé Balata
Adan an batèm bata
I rivé ta
I tonbé léta
Yo ba-ï kasialata
I mô ta
Yo téré-ï Balata.

Lè gran-manman nou, té lé an-mizè nou, lè vréziaj-
la té ka fè vèye an mô, yo té ka chanté kont, parol-la
té long ; Répondè té ka réponn la voi égal. Tanbou
té ka akôdé épi ti boua.

Yon pa té lé lôt tiré kont pasé-ï. Sé té pou plézi
anmizé la konpanyi. Yo té ka boué épi lôt. Lé piti
té ka aprann koté lé pi gran.

Nou ka buin di “ aprann ”, pas tout histoua péyi-a
dépi an tan Sinlié, an tan lesklavaj, sa ki pasé dan
komin Matinik, tou sa adan mémoua sé konté nou-a.

Yo gadé sa dan tèt yo poy kréé sé histoua-a yo ka
konté nou-a.

HÉ KRIK !

Man Doba
alé Makouba
Achté an pè ba
Yo ba-ï an Kouba
I rété ababa.

NÈG TRAVAYE, BÉTCHÉ KONTÉ MIYON

Jodi sé pa konsa lajan rantré an jé-a.

Dé ti boujoi monté lakanpanye. Yo anrejistré voi
sé kontè nou-a pou fè konkour la Radio, fè disk, fè
konmès.

Yo promèt lajan, mé lè yo pati épi kasèt yo, yo pa
janmin viré.

HÉ KRIK !

Manzè Antoinèt
Ki fè an palèt
Tou an boua savonnèt
Pou tiré dèyè an poulèt
Ki té ka li an lèt
Anlè an finèt
Pami dé zòm de lèt
Ki té ka fè toilèt.

AYIN POU AYIN, DÉ JANM' KOLÉ

Sé di la, sé konté-a konstaté yo té vini vôlé sa yo
té ni dan kalbas-yo. Sé pa piès vié nèg yo ké krié
vini aprézan, pis sa yo té bouzoin-an, yo ja ni-ï !

Pou fè-yon kontè aprézan san mété lajan dérô,
pou fè an kontè viré pran konfians dans frè-ï, sa pa
kaye fasil !

Pou kont-la pa mô, la ni travaye... Sa ki pou yo,
vini kouté yo.

*
**
*

PINGA

An lannuit' san lalin'
Mwin ka chaché soleï :
Min pou kisa
ou chiré mwin ?

Yo té di mwin..., yo té di mwin
dlo ka monté' môn' dèyè Nèg ki janbé pak,
Nèg ki raché pichèt'
é ki bliyé londjè chin-n'-yo adan an ouélélé...
jodi kon yiè...

Yo té di mwin...
Yo té di mwin ankô : lavi-nou sé an tchôlôlô
èk tanzantan an ti chodo ;
sé a-fôs ou brin-non-ï i ka rivé dousi...
dépi nanni nan-nan...

Yo té di mwin... Mwin ka shonjé yo té di mwin :
An-nou gadé ouè rivé éti-la filawo
las balé bonda bondié
la été labalèt ka débandé douvan pipirit ;...
An tout' tan...

Yo té di mwin...
Min lestonmak an-mwin té asé laj
pou sipôté kat sièk malédision ;
zépol-mwin té solid pasé an branch mapou ;
zié-mwin té ka limin difé kon chabon kanpèch...

E parol-mwin, kon zéklè,
té ka flandjé linbé,
grotchè, lanmizè, doulè :
DOUBOUT ! DOUBOUT NEG VAYAN
POU NOU SOTI ANBA JOUK- LA

Yo té di-mwin...
Min yo pa té di mwin
sé wou
ki pa chyin
té ké chiré mwin ;...
jinmin bondié !
E dépi sa...

Mwin ka chaché soleï
an lannuit san [lalin'] :
lè jou ké [wouvè]
Mwin ké touvé-i...

MONCHOACHI
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
N°1
23 SÈPTANM 1977

BWA SÈK… SÉ POU LIMIN DIFÉ


— Cric !
— Crac !
— Robe-lan-mò ripassé, plein flê,
mété lonbrage ò-bò riviê ?
— Mancenillé.
— Jou nou ké mété a jounou pò-kò vouê jou

*
**
*

— Cric
— Crac
— Dê sirin douvan-jou a sirin ja-ka-ta
razouê filé assi mêl a on rayon soleil ?
— Zêbe-guiné.
— Jou nou ké mété a jounou pò-kò vouê jou.

Sony Rupaire
Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »



GRIF an tè
N°1
VANDRÉDI 23 SÈPTANM1977

BWA SÈK… SÉ POU LIMIN DIFÉ

MAKOKAN-A

Pyé-Fomajé ka di : Man ni yan fatig anlè
mwin
Syèk-tan zôt ka pwan lonbwaj-mwin
sèvi kaban dômi
chonjé ! Antan lavi-zôt pa té vo lanmwatyé
an pawôl èk pôkô minm té tini chyin
pou zôt té mandé pin
Fatig-mwin, brènman pwèl-zyé-zôt rèspon-
sab li
gwo-ka plat pyé-zôt asou latè frè-a tou
Ha ! Mawon zôt té ka mawon !
Min dis dwèt bwanch-an-mwin toujou té rété
on ti kalmi pou sa dousi lachè mèltri-zôt
Nou té ka kon sik sosé dan myèl

Kon i yé-la, ga la an lidé sôti la i sôti-a
di zôt déchouké mwin

Sa sa yé sa !

zôt paré tounin mwin an makokan
ki jinn ti-braye michèl-morin ka chaché
kalfouchonné jou bèl lafèt nan bouk
Asou zékal tikté-mwin zôt ké pinn twa
koulè èk zôt ké pann an fyôl tafya klè
an gout' tèt-an-mwin
Tonnan-dibwèz
Tonnan-di-bwèz ! Sav ki pyé-fomanjé pa
bwabwa
kannaval poudavwa yo ka séré lawa sé
zansèt-la rèd-é-dri
Pa pwan konparézonneri-yo pou ganm
pyé-balizyé
Pa pwan-yo pou létérésan sé pyé-kaimit-la
épi [? pa ] pyès lèstonmak yo ka fè ba-we
kon-tel pyé-mango-basiyak

An mitan tou' lanmizè Nèg ja wè asou latè
ta-la, an mitan rèv chiré-yo
Pyé-Fomajé toujou doubout kô-yo grif an

GRIF AN TÈ, manmaye !
Joye dérèspèktasyon di fè yo fè Makokan !
(Antan lontan, ou sav, Pèp-mwin té an pyé-fomajé tou).

Raphaël.

Koutcha
100 Posts
100 Posts
Messages : 1021
Inscription : mardi 24 août 2004 22:39
Localisation : Paris
Contact :

Message par Koutcha »

GRIF an tè
Mèkredi 26 oktôb
Liméwo 5


POU SI KOURI VINI

An mitan téritwè lavi-mwin, yo fouté lapé
Mèt-pyès yo !
Adan lakou rèv-mwin, anlè tout' londjè
zéklari-mwin, andidan grin-blan gwo
pléré-mwin
Kilès moun ki gouvènè ? Kilès ki kou-
mandè ? Sé lapè yo tounin mwin, mal pèp
mapipi ki man té yé,
Sé sa zôt tann-la : MAPIPI !
Yo tounin mwin an kaponnri yo !
An sèl wélélé, an sèl vyé ti [ L]évé-Hélé :
« Bèf chapé ! », « Mi jandam ! », ki bagay
ésa....
Man ka anni pwan kouri séré dèyè
lonbwaj-mwin
Ek tout' lasint-jounin man ka katchilé
man ka di ba kô-mwin kon sa :
« Haa ! annou fè mannèv pou si kouri vini...
Ou pa jin sav, alman pé débatché. Annou
fè sisi, annou fè sila ».
Pou si kouri vini té vini nannan lavini-mwin
Min, an lè, man rété man gadé latè wouj
zong mwin, bèlté èk konparézonnri balan
mwin
Man riwè pèp-la ki man té yé-a, an kon-
panyi nèg-djiné ka maché-chiré, lonnè-a-
yo rèd adan dwati zyé-yo.
Lawont' fè bawouf asou lapôt tchè-mwin !
Man di : AWA ! Sa pé ké pé ay kon sa
pyès toubannman ! Sé santiman man pa
ni alô ?
Man viré doubout' doubout-mwin, dwèt
douvan motè konba-mwin épi mwin kou-
mansé goumin tou patou
Adan pyès-kann, asou chantyé, nan lékôl,
péyi-a-yo la minm
Wotè konba-mwin, mizi-ï sé kat' syèk-tan
dérèspèktasyon ek dékalaj
Min, pa pè ! Pa pè !
Rèv-an-mwin lontan bèl, long èk wo pasé tout'
lo syèk ta-a
Lajistis pé ay jik dèyè do bondyé, ou sav !
Épi si kouri vini atchèlman
Pa konpwann man ké tchilé, pa kwè man
ké fè bak kon frè-nou Ayiti ap di
Janmin pa !
Mwin ké rété GRIF AN TÈ adan latè
kréyôl-mwin-a.

RAPHAËL

[?] Let-la ti bren fasé adan jounal-la.
Répondre